Siracido 33

₁Žmogaus, kuris pagarbiai bijo Viešpaties,

neištiks jokia nelaimė,

bet jis bus gelbstimas iš visų mėginimų.

₂Kas nekenčia Įstatymo, tas neišmintingas

ir blaškomas kaip laivas audroje.

₃Protingas žmogus pasitiki Viešpaties žodžiu,

nes jam Įstatymas

patikimas kaip pranašystė.

₄Parenk, ką turi sakyti, ir tavęs visi klausysis;

semkis iš savo auklėjimo ir duok atsakymą.

₅Kvailio širdis – lyg vežimo ratas,

o jo mąstysena – lyg išklibusi ašis.

₆Kandus draugas – kaip smarkus eržilas,

kuris žvingauja, nepaisydamas, kas ant jo jotų.

₇Kodėl viena diena svarbesnė už kitą,

jei ta pati saulė apšviečia kiekvieną metų dieną?

₈Jos skiriasi Viešpaties išmintimi;

jis nustatė metų laikus ir šventes.

₉Kai kurias dienas jis išaukštino ir pašventino,

o kai kurias padarė šiokiadieniais.

₁₀Visi mirtingieji iš molio,

ir žmonija sukurta iš žemės.

₁₁Savo pažinimo pilnatvėje

Viešpats daro tarp jų skirtumą

ir nustato jiems skirtingus kelius.

₁₂Kai kuriuos jis laimina bei išaukština,

kai kuriuos pašventina bei patraukia prie savęs,

bet kai kuriuos prakeikia bei nužemina

ir išvaro iš savo buveinės.

₁₃Kaip puodžiaus rankose molis,

kurį jis minko, kaip jam patinka,

taip žmonės rankose jų Kūrėjo,

kuris atlygina jiems pagal savo nuosprendį.

₁₄Kaip pikta yra gero priešybė,

o mirtis – gyvybės,

taip nusidėjėliai yra teisiųjų priešybė.

₁₅Pažvelk į visus Aukščiausiojo darbus:

jie visi sukurti poromis

ir atitinka vienas kitą.

₁₆O aš budžiu paskutinis,

kaip likučių rankiotojas po vynuogių rinkėjų.

₁₇Viešpaties palaiminimu atvykau pirmas

ir lyg vynuogių rinkėjas pripildžiau

savo vyno spaudyklą.

₁₈Pastebėkite, kad aš ne vien dėl savęs triūsiau,

bet dėl kiekvieno, kuris ieško išminties.

₁₉Tad klausykitės manęs, žmonijos didžiūnai,

ir įsidėmėkite bendrijos vadovai!

₂₀Sūnui ar žmonai, broliui ar bičiuliui

neleisk savęs valdyti, kol esi gyvas;

neatiduok niekam to, ką turi,

kad kartais nesigailėtum ir nereikėtų prašyti,

kad grąžintų.

₂₁Kol esi gyvas ir gali alsuoti,

neleisk niekam užimti tavo vietos.

₂₂Juk geriau, kad tavo vaikai tavęs prašytų,

negu kad žiūrėtum į savo vaikų rankas.

₂₃Visuose savo reikaluose būk šeimininkas,

tenesuteršia niekas tavo garbės!

₂₄Tą dieną, kai tavo gyvenimas bus prie galo,

mirties valandą išdalyk savo paveldą.

₂₅Pašaras, lazda ir naštos – asilui,

duona, drausmė ir darbas – vergui.

₂₆Pristatyk savo vergą prie darbo, ir turėsi ramybę;

duok jam laisvas rankas, ir jis ieškos laisvės.

₂₇Jungas ir diržas palenkia sprandą,

o blogą vergą – šiekštas ir bausmės.

₂₈Varyk jį dirbti, kad nebūtų be darbo,

₂₉nes buvimas be darbo išmoko daug pikta.

₃₀Pristatyk jį dirbti, kaip dera,

o jeigu jis nepaklūsta, uždėk grandines.

Tačiau niekada neviešpatauk nė vienam

ir nedaryk nieko, kas neteisinga.

₃₁Jeigu turi tik vieną vergą,

elkis su juo kaip su savimi pačiu,

nes jį nusipirkai krauju.

Jeigu turi tik vieną vergą,

elkis su juo kaip su broliu,

nes tau jo reikės, kaip reikia gyvasties.

₃₂Jeigu blogai su juo elgsiesi,

ir jis, palikęs tave, pabėgs,

₃₃tai kuriuo keliu eisi jo ieškoti?